Žirgų dresuotojai

Frederic Pignon užaugo ūkyje ir nuo vaikystės buvo prie žirgų. Dar vaikystėje mėgo rengti pasirodymus savo šeimai. Užaugęs mokėsi prie Paryžiaus esančioje kaskadininkų mokykloje La Mer du Sable, kur išmoko kaskadinių triukų ir kaskadinio jojimo. Jis domėjosi ir muzika bei menu, po kaskadininkų mokyklos bandė studijuoti menų mokykloje, tačiau po dviejų metų grįžo prie žirgų. Bet jo polinkis į meną pasireiškia rengiant pasirodymus su žirgais.

Pripažinimo jis pirmą kartą sulaukė 1993 m. Prancūzijoje, Avinjone, kai per kasmetinį žirgų šou pasirodė su savo eržilu Templado. Nuo to laiko rengia pasirodymus su dviem, trim ir šešiais palaidais eržilais. Su savo žmona Magali Delgado, kuri Aukštosios mokyklos (Haute Ecole) elementus atlieka jodama be kamanų ir be balno, gastroliuoja po visą pasaulį. Dirba su luzitanų ir fryzų veislių žirgais.

Su palaidais žirgais dirba nemažai trenerių. Bet Frederiko pasirodymai išskirtini ne tik tuo, kad dirbama su keliais palaidais eržilais didelėje arenoje, bet ir tuo, kad pasirodymuose yra nepaprastai daug laisvės. Tai mane labiausiai ir sužavėjo. Žirgai atskleidžia visą savo laukinį žavesį, jie tai kaip vėjas laksto aplink areną, tai sugrįžta pas Frederiką ir, paklusdami subtiliam jo gestui, atlieka pratimus, tai vėl pasileidžia šuoliuoti ir žaisti. Žirgai nėra pririšti „nematoma“ virve, jie laisvi ne tik išoriškai, bet ir savo vidumi. Frederikas jiems tarsi partneris, kurio komandas jie vykdo, bet išlieka pripažinti kaip asmenybės. Nors elementai ne visada atliekami tobulai, bet tai vienas iš nuostabiausių reginių, ką man teko matyti - būtent dėl to, kad žirgai parodo savo visą laukinį grožį.

Jean-Francois Pignon, kaip ir jo brolis Frederikas, užaugo ūkyje ir mokėsi kaskadininkų mokykloje. Skirtingai nei brolis, jis dirba su kumelėmis. Jo numeriuose daugiau drausmės, paklusnumo. Numeriai pastatyti su humoru, labai žavingi ir linksmi. Be dresūros atliekami ir kaskadiniai triukai, tokie kaip stovėjimas ant šuoliuojančių žirgų nugarų ir kiti. Dirba su luzitanų veislės kumelėmis, turi vieną jojamųjų veislės ponį ir vieną šetlendo ponį.

Bea Borelle – vokietė, 2001 m. ištekėjusi už klasikinės mokyklos meistro ir mokytojo Philippe Karlo, gyvena Pietų Prancūzijoje. Triukų treniravimo Bea pradėjo mokytis 1980 m. Nors ją visada žavėjo cirko pasirodymai, bet galutinai į šią sritį ją pastūmėjo Vokietijoje, Esene, per „Equitaną“ pamatytas numeris, kai žirgas atsigulė į „lovą“ ir užtraukė ant savęs antklodę. Bea Borelle taip pat mokėsi pas žinomą klasikinės mokyklos mokytoją Richardą Hinrichsą bei kelerius metus praleido Portugalijoje. Dabar dirba su trakėne Tabea ir dviem jojamaisiais poniais - Anouk ir Benu.

Pagrindinis Bea žirgas – jojamasis ponis Benas. Benas yra per mažas, kad Bea dirbtu jį „po balnu“, todėl jis treniruojamas „rankose“ ir su vadžiom, taip pat dresuojamas laisvėje. Atrodo, nėra tokio triuko, kokio Benas nesugebėtų atlikti. Be triukų į jo repertuarą įeina ir visi Aukštosios mokyklos elementai, tarp jų - šuoliai virš žemės, tokie kaip courbette ir capriole, jis puikiai šokinėja per kliūtis ir kinkomas į lengvą ekipažą. Benas tarsi paneigia taisyklę, kad nėra viskam vienodai gabaus žirgo. Sunkiausius pratimus jis atlieka stebėtinai lengvai ir su didžiuliu entuziazmu, atrodo, kad jam tai teikia didžiulį malonumą. Bea Borelle yra puikių DVD bei knygų apie triukų mokymą autorė.

Nathalie Penquitt - jojimo instruktorė, žirgų dresuotoja. Knygų ir DVD apie žirgų mokymą vokiečių kalba autorė.

Mario Luraschi – garsus prancūzų kaskadininkas, klasikinės mokyklos meistras, dresuotojas. Pradėjo jodinėti cirke, mainais už žirgų priežiūrą. Vėliau Ispanijos kalnuose mokėsi pas senosios mokyklos atstovus, kelerius metus praleido Portugalijoje, nuvykęs į Ameriką mokėsi iš indėnų. Daugiausia dirba su andalūzų veislės žirgais. Su savo žirgais filmavosi daugelyje žinomų filmų, tokių kaip „D‘Artanjano duktė“, „Broliai Grimai“; vienas iš paskutiniųjų jo filmų - „Napoleonas“. Mario Luraschi nusipirkęs abatiją prie Paryžiaus, kur gyvena ir laiko 50 savo žirgų.

Bartabas – žirgų teatro „Zingaro“ įkūrėjas. Teatras buvo pavadintas pirmojo Bartabo žirgo – fryzo Zingaro garbei. Pagrindinė spektaklių idėja – žmogaus ir žirgo santykiai, o siužetas – kokia nors tema apmąstymui. Teatras turi trisdešimt septyniolikos veislių žirgų. Pats Bartabas – „raitelis-choreografas“, laiko save savamoksliu, nors mokėsi trijose mokyklose: jojimo, cirko ir koridos.

Lorenzo vadinamas „skrajojančiu prancūzu“. Visą pasaulį pakerėjo savo pasirodymais, stovėdamas ant šuoliuojančių žirgų nugarų, kurie dar ir šokinėja per kliūtys. Žirgai per pasirodymus būna arba pakamanoti ir susegti tarpusavyje, kaip klasikiniame vengrų pašte, arba visiškai palaidi. Taip pat palaidi žirgai, išsirikiavę į vieną liniją, bėgioja paskui Lorenzo ir šokinėja per kliūtys. Lorenzo dirba su luzitanų veislės kumelėmis.

Corky Randall mirė 2009 m., po ilgos kovos su vėžiu. Jis buvo vienas žymiausių žirgų trenerių kino ekranui ir vadovavo daugeliui įsimintinų scenų kino filmuose su laisvais žirgais. Vienas populiariausių jo filmų - Francis Ford Coppolos pastatytas „Juodasis eržilas“, kuriame parodyta efektyvi technika ir puikus žirgų laisvėje kontroliavimo metodas.

Šveicarijos Knie cirko įkūrėjas buvo Friedrichas Knie (1784-1850). Cirko jojikę įsimylėjęs Austrijos gydytojo sūnus metė mokslus ir iškeliavo su nedidele trupe. Netrukus jis pats sukūrė savo trupę. Iš Austrijos cirkas iškeliavo į Vokietiją, po to į Šveicariją. Po pirmojo pasaulinio karo jo sūnūs - broliai Friedrichas ir Rudolfas - nutarė keliaujantį cirką paversti stacionariu. 1919 m. Šveicarijoje, Berne, įvyko naujo stacionaraus cirko atidarymas. 1920 m. direktorius Friedrichas Knie pasiūlė žiūrovams numerius su dresuotais žirgais. Tais pačiais metais jam gimė sūnus Friedrichas Knie jaunesnysis, 1929 m. vaikas gavo savo pirmąjį žirgą ir tapo jauniausiu Europoje cirko jojiku, vėliau - vienu geriausiu savo laiko dresuotoju. Jo brolis Rudolfas (pseudonimas - Rolfas) to paties pasiekė dirbdamas su drambliais. 1964 m. gimęs Friedrichas Knie jaunesnysis yra jau šeštosios kartos atstovas. Vaikai pasirodymuose pradeda dalyvauti nuo ketverių metų amžiaus ir seka tėvų pėdomis. Jau gimus aštuntoji Knie karta. Šveicarijos cirkas garsėja savo humanišku elgesiu su gyvūnais.

Durovų cirko dinastiją pradėjo Vladimiras Durovas (1863-1934). Jis buvo klounas, rašytojas, dresuotojas ir mokslininkas zoopsichologas, studijavo tokių mokslininkų, kaip Sečenovas, Pavlovas, Bechterevas, darbus. Vladimiras Durovas išrado unikalų dresūros metodą, per repeticijas nenaudodamas botago ir lazdos, o viską pasiekdamas tik gerumu. Tais laikais cirkuose paukščiai dažnai „šokdavo“ ant įkaitintų keptuvių, o žvėrys atlikdavo triukus badomi lazdomis ar kitais aštriais daiktais.

Durovo dresūra pagrįsta gyvūno psichologijos supratimu ir emocinio kontakto tarp gyvūno ir žmogaus užmezgimu. Dresuodamas tokiu metodu, žmogus privalo išmokti gyvūno kalbos mimiką, judesius ir įpročius. Privalo pajusti „gyvūno asmenybę - sąmoningą, galvojančią, džiūgaujančią, kenčiančią“. „Emocinės dresūros“ pagal Durovą pagrindas - gyvūno pastūmimas tam tikram veiksmui, sužadinant kūrybinį įkvėpimą. Būtina, kad gyvūno protas ir sąmonė nepatirtų prislėgtumo jausmo, dažnai kylančio dėl išorinių poveikių. Nei skausmas, nei alkis, nei nuovargis nėra toleruojami. 1924 m. buvo išleista Vladimiro Durovo knyga „Дресировка животных. Психологические наблюдения над животными, дресироваными по моему методу (40 летний опыт). Новое в зоопсихологии.“ Kito leidimo nebuvo.

Eva Wiemers – jojimo instruktorė, daugiau nei 20 metų dirbusi įvairiuose Vokietijos jojimo klubuose. Knygos ir DVD apie žirgų cirko mokyklą (vokiečių kalba) autorė. Pagrindiniai žirgai – Glorija, Galathee, Džonis ir Maja. Į Evos Wiemers ir jos mokinių repertuarą įeina klasikiniai cirko triukai, darbas su vadžiom, vengrų paštas (kai žmogus stovi ant dvejų šuoliuojančių žirgų nugarų) ir įvairūs nutrūktgalviški pratimai - tokie kaip šokinėjimas per kitą gulintį žirgą, per kelis šalia susodintus žirgus.

Jutta Wiemers – kanadietė architektė, voltižiruotės instruktorė. Knygų ir DVD apie voltižiruotę bei žaidimus su žirgu (anglų kalba) autorė. Mokyti žirgus cirko triukų ją įkvėpė sesuo Eva. Juttos žirgai – Peter, Beau, Czar. Juttos, kaip ir Evos, žirgai stebina savo ramybe, su kuria atlieka įvairius triukus.

Kiti mokytojai

Norėčiau dar paminėti kelis žmones, kurie nėra dresuotojai, bet jų patirtis ir darbo metodai yra labai artimi ir naudingi.

Richard Hinrichs – klasikinės mokyklos meistras ir mokytojas. Jo darbo metodai garsėja tokiais subtiliais pavaldais, kad atrodo, tiesiog laukiama, kol žirgas pats atliks pratimą. Jaunystėje Richard Hinrichs mokėsi Vienos Ispaniškojo jojimo mokykloje ir Vokietijos Neindorffo klasikinio jojimo institute. Daugiausia dirba su barokinių veislių žirgais – andalūzais, luzitanais, lipicais, fryzais, kladruberiais, bet turi ir paruoštų hanoverių, oldenburgų, anglo-arabų, trakėnų, kamargų bei kitų veislių žirgų.

Jo ruošti žirgai lengvai ir su akivaizdžiu malonumu atlieka Aukštosios mokyklos(Haute Ecole) pratimus, tarp jų - šuolius virš žemės, tokius kaip capriole ir courbette. Richard Hinrichs teigia ir praktiškai įrodo, kad kai kuriuos Aukštosios mokyklos pratimus, pavyzdžiui, ispanišką žingsnį, pasažą, pesade, courbette, gali atlikti ne tik žirgai, bet ir šunys, ožkos, katės. Labai pabrėžia motyvacijos reikšmę mokymo procese. Nuostabių knygų ir DVD autorius. Būtent dėl jo knygų ir DVD man pavyko toks nuostabus pratimas kaip ispaniškas žingsnis.

Philippe Karl - klasikinės mokyklos meistras ir mokytojas. Mokėsi bei dirbo Saumure (Cadre Noir). Šiuo metu su savo žmona Bea Borelle gyvena Pietų Prancūzijoje. Kaip ir visi Saumuro atstovai, jis ne tik atlieka Aukštosios mokyklos pratimus, bet ir šokinėja per kliūtis, dirba su vadžiomis. Puikių knygų ir DVD autorius.

Klaus Ferdinand Hempfling – perversmą raitelių pasaulyje padaręs žmogus. Gimė 1957 m., dirbo telekomunikacijų inžinieriumi, vėliau - šokių mokytoju, aktoriumi, teatro direktoriumi, kūrė muziką. Sulaukęs 29 metų amžiaus, nukeliavo į Ispanijos Pirėnus, kur mokėsi natūralaus bendravimo su žirgais ir jų valdymo savo kūno kalba, be jokio mechaninio poveikio. Ispanijos Pirėnuose dar galima rasti laukinių žirgų bandų ir tikrų caballero, kurie gyvena su žirgais ir dirba pagal senąją riterių tamplierių mokyklą. Joje su žirgu pradėdama dirbti nuo žemės, vėliau jis ruošiamas po balnu iki Aukštosios mokyklos lygio. Jojama laisvais pavadžiais, valdant žirgą subtiliais sėdėsenos pakeitimais ir lengvais,blauzdomis duodamais signalais.

Klaus Ferdinand Hempfling sukūrė unikalią sistemą, suskirstydamas žirgus į 26 charakterių grupes, nepriklausomai nuo jų veislės, ir pagal tai parinkdamas jiems tinkamiausią paskirtį bei darbo metodus.

Šiuo metu Klaus Ferdinand Hempfling gyvena Danijoje, nuosavoje saloje, kurioje rengia mokymus. Hempfling - kelių knygų ir DVD autorius, jo knygos išleistos anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų ir japonų kalbomis.

Aleksandras Nevzorovas – žurnalistas, kaskadininkas, žirgų mokytojas, knygų, DVD ir filmų autorius. Save irgi laiko tamplierių pasekėju. Žirgai pradėdami mokyti nuo žemės, per žaidimus, vėliau mokomi po balnu, be kamanų, tik su kordeo – odiniu žiedu ant žirgo kaklo. Pamokos su žirgu vyksta tik uždarame manieže, dirbant dviese – žirgui ir žmogui, kad niekas neblaškytų dėmesio. Darbo metodai slapti ir neskleidžiami. Žirgo veislei reikšmės nesuteikia, mano, kad svarbi tik sveikatos būklė. Jo žirgai – rusų jojamieji Kaogi Ič-Ičaga ir Lipisina, grynakraujis jojamasis Tašunko-Uaššta, arabų-dono žirgas Perstas.

Linda Tellington-Jones – amerikietė jojimo instruktorė, ttouchmetodo kūrėja, knygų ir DVD autorė, už savo nuopelnus gavusi nemažai apdovanojimų. Lindos Tellington-Jones ttouch metodą naudoja daugybė garsių žirginio pasaulio atstovų. Ttouch metodas padeda keisti žirgo charakterį, gerinti jo fizinę būklę, sukurti artimesnį ryšį su šeimininku. Linda Tellington-Jones surinko duomenis apie žirgo charakterio nustatymą pagal kailio verpetus ir kitus išorinius požymius, kuriais nuo senovės naudojosi čigonai ir arabai. Savo knygose ji aprašo, kaip atpažinti žirgo charakterį, kaip priderinti krūvį pagal jo fizinius duomenis. Analizuoja, kaip fiziniai trūkumai ir netinkamas panaudojimas gali paveikti žirgo elgesį, kokiam žirgui koks darbas tinkamiausias ir kaip pagelbėti žirgui, naudojant ttouch metodą.

www.naktigone.lt